Išvyka į Rumšiškes

       Vieną dieną mokslo metų baigimo proga kartu su klase važiavome į Rumšiškes.
       Kelionė truko ilgai, net valandą su trupučiu. Tačiau galų gale atvažiavome. Kadangi buvome išalkę, autobuse pavalgėme sumuštinių ir iškeliavome. Kol nusigavome iki reikiamos vietos, teko lipti stačiais kalnais. Pagaliau priėjome nedidelę trobelę, kur mus pasitiko maloni moteris. Ji mums papasakojo, kad anksčiau žmonės eidami į trobą negalėjo užlipti ant slenksčio, nes po juo gyvena geroji namų dvasia  ir būtinai turėjo jį peržengti tik dešine koja. Nes slenkstis skiria du pasaulius – vidinį (namų) ir išorinį.   (Kamilė Ališauskaitė, 3 A klasė)
       Peržengę slenkstį dešine koja įėjome į vidų. Lubos buvo žemos. Visi susėdome prie stalo. Mums pasakojo, kad kai namas jau yra pastatytas, tai į jį iš pradžių įneša stalą ir pastato būtinai šviesiausiame kampe. Garbingiausia vieta prie stalo buvo skiriama šeimos galvai – tėvui. (Marija Šutaitė, 4 klasė)
       Mums pasakė, kad vaikas,  paaugęs ir pasiekęs stalo kampą, iškart eidavo dirbti, mokydavosi tik rudenį ir žiemą. (Danielius Šeštakauskas, 4 klasė)
       Moteris papasakojo, kaip anksčiau gerbė stalą. Paskui ji davė mums pasivaišinti namine duona su sviestu, grikių koše, obuolio skiltele ir sausainiais su mėtų arbata. Visa tai buvo naminis maistas, todėl buvo labai skanus. Dar mums buvo užduota ir pora darbelių. Pirmiausia mes turėjome išlukštenti pupeles. Tada nuo plunksnų nuimti pūkus (plėšyti plunksnas), kad pagalvės būtų minkštos. Aišku, kaip galima buvo apsieiti be mįslių, kur ir mokytojos turėjo padėti. Veiklos buvo ir lauke. Mes traukėm virvę, kai kurie vaikščiojo ir ant kojūkų.
       Kai grįžom, visi džiaugėsi šita kelione. Kai kurie to gal ir neparodė, nes buvo labai pavargę. (Greta Valuckytė,  3 a klasė)

 Edukacinė pamoka “Gintaro apdirbimas”

       Gegužės 23 d. 1a ir 2b klasės mokiniai apsilankė Rumšiškių miestelyje – senųjų amatų buveinėje.  “Gintaro dirbtuvės” – štai tokios iškabos ieškojo mūsų mokiniai. Jau prie durų visus pasitiko pats gintaro apdirbimo meistras. Pakvietęs į gintaro dirbiniais išpuoštas dirbtuves ir susodinęs už masyvių medinių stalų, nuklotų sunumeruotais šiurkštaus popieriaus lapeliais ir natūralios odos skiautėmis, paaiškino, kaip apdirbamas gintaras, ir išdalino po keistą grublėtą akmenuką, kurį gatvėje nė nesusimąstęs paspirtum ir nueitum. Tačiau meistras šyptelėjęs nuramina – tai tikrai gintaras.
       1,5 val. – tiek reikėjo kantriai trinti akmenuką į įvairaus šiurkštumo lapelius kol galiausiai “sublizgo” vadinamas lietuviškas auksas. Ir tik tuomet, kai įgudusi meistro akis teigiamai įvertino darbą, jis  įvėrė lininį siūlą ir, kalbėdamas specialią maldą,  atidavė vaikui į rankas jau pagamintą gintarinį amuletą. Sunkiai ir kantriai pačių mokinių apdirbtas papuošalas turi būti nepaprastas, o gintaro kelias nuo akmens iki nuostabą keliančio amuleto ilgam išliks vaikų atmintyje.

Išvyka į Japonijos ambasadą

Kamilė Ališauskaitė  3 a klasės mokinė

       Balandžio 6 dieną kartu su ketvirtokais aplankėme Japonijos ambasadą Vilniuje. Kol važiavome, kartu su draugėmis aptarinėjome, kaip ten viskas atrodo ir ką gi ten veiksime. Buvo labai smalsu, bet galų gale autobusas sustojo prie didelio pastato. Jis buvo gražus ir neįprastas. Kai įėjome, atrodė, kad patekome į Japoniją. Mus pasitiko labai maloni gidė. Ji pasisveikino ir nuvedė mus į jaukų kambarėlį, kuriame buvo samurajaus šalmas. Sužinojome, kad gegužės 5 dieną Japonijoje švenčiama berniukų diena. Dar sužinojome, kad Japonijoje šventės būna kiekvieną mėnesį. O kovo mėnesį švenčiama mergaičių diena. Daug sužinojome apie šių švenčių tradicijas. Kitame kambaryje žiūrėjome filmus apie japonų virtuvę, šventes, rūbus bei tradicijas. Buvo labai įdomu, nes sužinojau daug naujų dalykų. Dabar žinau, kaip mokosi mūsų bendraamžiai Japonijoje. Tada visi kartu iš popieriaus lankstėme gerves. Kai kuriems nepavyko, tačiau buvo labai įdomu. Ketvirtokei Smiltei pavyko išlankstyti gervę. Tada ji padėjo ir kitiems vaikams. Dar mus aprengė tradiciniais japonų rūbais – kimono. Buvo labai gražu ir linksma.
        Taigi, kelionė buvo įspūdinga ir puiki. Dar ilgai ją prisiminsime.

VDC pradinių klasių mokiniams 2017-06 – 2017-07 organizuojame vasaros dienos stovyklą „Atrask paslaptingus pasaulius“:

Stovyklos mėnesio kaina – 360€

Stovyklos dviejų savaičių  kaina –  190€

Stovyklos programą paskelbsime artimiausiu metu.

Stovyklos programa

Nuotaikinga GAMTOS PAŽINIMO PAMOKA didžiausiame Lietuvos ąžuolyne!

       Saulėtą balandžio 4-osios dieną pirmų klasių moksleiviai apsilankė Neries regioninio parko ąžuolų giraitėje. Moksleiviai, lydimi parko gido, dalyvavo gamtos pažinimo pamokoje.Šis užsiėmimas leido vaikams pabūti mažaisiais gamtos tyrėjais ir įdomiai, interaktyviai bei nuotaikingai susipažinti su senos girios pasauliu. Žaidimų ir užduočių pagalba mokiniai bandė pažinti didžiausią Lietuvos ąžuolyną bei jo gyventojus – pelėdas, genius ir meletas, karietaites ir šikšnosparnius, šernus ir paparčius, egles ir ąžuolus. Sužinojo, ar būnant miške reikia bijoti laukinių gyvūnų, ar šikšnosparniai geria kraują ir kur jie žiemoja, kas Žemėje gyvena seniau – ąžuolai  ar paparčiai… Gamtos pažinimo pamoką Dūkštų ąžuolyne gidas  užbaigė prie paslaptingojo akmens, kuris, pasak vietos gyventojų, būtinai išpildo sugalvotą norą! Ši nuotaikinga išvyka paliko vaikams neišdildomą įspūdį!