Rugsėjo 14 d.

       Rugsėjo 14 – ąją netradicine diena džiaugėsi mūsų mokyklos 2b ir 4b klasių mokinukai, mat vietoj įprastų pamokų laiką leido saugomų teritorijų nacionaliniame lankytojų centre, kur įgijo daug žinių apie saugomas teritorijas Lietuvoje.
       Moderni centro ekspozicija padėjo vaikams suprasti ką ir kodėl reikia saugoti, kodėl gamtosauga civilizuotai žmonijai darosi vis svarbesnė.
       Mokiniai buvo supažindinti su saugomų teritorijų sistema, žiūrėjo filmuką, klausėsi paukščių balsų… Vaikus sužavėjo galimybė būti  aktyviai dalyviais, galinčiais liesti, klausyti, pajausti…

Išvyka į Rumšiškes

       Vieną dieną mokslo metų baigimo proga kartu su klase važiavome į Rumšiškes.
       Kelionė truko ilgai, net valandą su trupučiu. Tačiau galų gale atvažiavome. Kadangi buvome išalkę, autobuse pavalgėme sumuštinių ir iškeliavome. Kol nusigavome iki reikiamos vietos, teko lipti stačiais kalnais. Pagaliau priėjome nedidelę trobelę, kur mus pasitiko maloni moteris. Ji mums papasakojo, kad anksčiau žmonės eidami į trobą negalėjo užlipti ant slenksčio, nes po juo gyvena geroji namų dvasia  ir būtinai turėjo jį peržengti tik dešine koja. Nes slenkstis skiria du pasaulius – vidinį (namų) ir išorinį.   (Kamilė Ališauskaitė, 3 A klasė)
       Peržengę slenkstį dešine koja įėjome į vidų. Lubos buvo žemos. Visi susėdome prie stalo. Mums pasakojo, kad kai namas jau yra pastatytas, tai į jį iš pradžių įneša stalą ir pastato būtinai šviesiausiame kampe. Garbingiausia vieta prie stalo buvo skiriama šeimos galvai – tėvui. (Marija Šutaitė, 4 klasė)
       Mums pasakė, kad vaikas,  paaugęs ir pasiekęs stalo kampą, iškart eidavo dirbti, mokydavosi tik rudenį ir žiemą. (Danielius Šeštakauskas, 4 klasė)
       Moteris papasakojo, kaip anksčiau gerbė stalą. Paskui ji davė mums pasivaišinti namine duona su sviestu, grikių koše, obuolio skiltele ir sausainiais su mėtų arbata. Visa tai buvo naminis maistas, todėl buvo labai skanus. Dar mums buvo užduota ir pora darbelių. Pirmiausia mes turėjome išlukštenti pupeles. Tada nuo plunksnų nuimti pūkus (plėšyti plunksnas), kad pagalvės būtų minkštos. Aišku, kaip galima buvo apsieiti be mįslių, kur ir mokytojos turėjo padėti. Veiklos buvo ir lauke. Mes traukėm virvę, kai kurie vaikščiojo ir ant kojūkų.
       Kai grįžom, visi džiaugėsi šita kelione. Kai kurie to gal ir neparodė, nes buvo labai pavargę. (Greta Valuckytė,  3 a klasė)

 Edukacinė pamoka “Gintaro apdirbimas”

       Gegužės 23 d. 1a ir 2b klasės mokiniai apsilankė Rumšiškių miestelyje – senųjų amatų buveinėje.  “Gintaro dirbtuvės” – štai tokios iškabos ieškojo mūsų mokiniai. Jau prie durų visus pasitiko pats gintaro apdirbimo meistras. Pakvietęs į gintaro dirbiniais išpuoštas dirbtuves ir susodinęs už masyvių medinių stalų, nuklotų sunumeruotais šiurkštaus popieriaus lapeliais ir natūralios odos skiautėmis, paaiškino, kaip apdirbamas gintaras, ir išdalino po keistą grublėtą akmenuką, kurį gatvėje nė nesusimąstęs paspirtum ir nueitum. Tačiau meistras šyptelėjęs nuramina – tai tikrai gintaras.
       1,5 val. – tiek reikėjo kantriai trinti akmenuką į įvairaus šiurkštumo lapelius kol galiausiai “sublizgo” vadinamas lietuviškas auksas. Ir tik tuomet, kai įgudusi meistro akis teigiamai įvertino darbą, jis  įvėrė lininį siūlą ir, kalbėdamas specialią maldą,  atidavė vaikui į rankas jau pagamintą gintarinį amuletą. Sunkiai ir kantriai pačių mokinių apdirbtas papuošalas turi būti nepaprastas, o gintaro kelias nuo akmens iki nuostabą keliančio amuleto ilgam išliks vaikų atmintyje.

Išvyka į Japonijos ambasadą

Kamilė Ališauskaitė  3 a klasės mokinė

       Balandžio 6 dieną kartu su ketvirtokais aplankėme Japonijos ambasadą Vilniuje. Kol važiavome, kartu su draugėmis aptarinėjome, kaip ten viskas atrodo ir ką gi ten veiksime. Buvo labai smalsu, bet galų gale autobusas sustojo prie didelio pastato. Jis buvo gražus ir neįprastas. Kai įėjome, atrodė, kad patekome į Japoniją. Mus pasitiko labai maloni gidė. Ji pasisveikino ir nuvedė mus į jaukų kambarėlį, kuriame buvo samurajaus šalmas. Sužinojome, kad gegužės 5 dieną Japonijoje švenčiama berniukų diena. Dar sužinojome, kad Japonijoje šventės būna kiekvieną mėnesį. O kovo mėnesį švenčiama mergaičių diena. Daug sužinojome apie šių švenčių tradicijas. Kitame kambaryje žiūrėjome filmus apie japonų virtuvę, šventes, rūbus bei tradicijas. Buvo labai įdomu, nes sužinojau daug naujų dalykų. Dabar žinau, kaip mokosi mūsų bendraamžiai Japonijoje. Tada visi kartu iš popieriaus lankstėme gerves. Kai kuriems nepavyko, tačiau buvo labai įdomu. Ketvirtokei Smiltei pavyko išlankstyti gervę. Tada ji padėjo ir kitiems vaikams. Dar mus aprengė tradiciniais japonų rūbais – kimono. Buvo labai gražu ir linksma.
        Taigi, kelionė buvo įspūdinga ir puiki. Dar ilgai ją prisiminsime.

Nuotaikinga GAMTOS PAŽINIMO PAMOKA didžiausiame Lietuvos ąžuolyne!

       Saulėtą balandžio 4-osios dieną pirmų klasių moksleiviai apsilankė Neries regioninio parko ąžuolų giraitėje. Moksleiviai, lydimi parko gido, dalyvavo gamtos pažinimo pamokoje.Šis užsiėmimas leido vaikams pabūti mažaisiais gamtos tyrėjais ir įdomiai, interaktyviai bei nuotaikingai susipažinti su senos girios pasauliu. Žaidimų ir užduočių pagalba mokiniai bandė pažinti didžiausią Lietuvos ąžuolyną bei jo gyventojus – pelėdas, genius ir meletas, karietaites ir šikšnosparnius, šernus ir paparčius, egles ir ąžuolus. Sužinojo, ar būnant miške reikia bijoti laukinių gyvūnų, ar šikšnosparniai geria kraują ir kur jie žiemoja, kas Žemėje gyvena seniau – ąžuolai  ar paparčiai… Gamtos pažinimo pamoką Dūkštų ąžuolyne gidas  užbaigė prie paslaptingojo akmens, kuris, pasak vietos gyventojų, būtinai išpildo sugalvotą norą! Ši nuotaikinga išvyka paliko vaikams neišdildomą įspūdį!

Išvyka į Valstybinį Vilniaus mažąjį teatrą

       Kam nesinorėtų kyštelėti nosį į paslaptingus teatro užkulisius. Mūsų mokyklos antrokams tai pavyko. Paskutinę kovo mėnesio dieną jie pasinaudojo galimybe sudalyvauti „Teatralizuotoje ekskursijoje po Vilniaus mažąjį teatrą“.  Ekskursija prasidėjo dar lauke, kur vadovė trumpai supažindino mokinius su įdomiausiomis šio įspūdingo pastato istorinėmis detalėmis, atkreipė dėmesį į išorinius ir vėliau į vidinius XIX a.  pb. Ir XX a. pr. sienų puošybos elementus.  O su čia dirbančiųjų žmonių veikla supažindino aktorė Ilona Kvietkutė. Tam, kad žiūrovai pamatytų spektaklį, reikia mažiausiai trijų mėnesių atkaklaus didelės komandos darbo.  Aktorė atskleidė mokiniams visą ilgą spektaklio kūrimo kelią nuo atspausdinto teksto iki premjeros. Čia pat mokiniai galėjo virsti baltuoju lokiu, Anglijos kariškiu su lokine ant galvos ar, pasimatavę viduramžių riterio šalmą, susikauti kardais. Antrokės pasipuošė skrybėlaitėmis, o berniukai grimerinėje nepraleido progos pasimatuoti ūsus ir barzdas. Štai tik tada įėjome į didžiąją sceną. Aktoriams tai ypatinga vieta, kurios nevalia trypti kasdieniniais batais. Gal todėl į ją lipo tik pati Ilona Kvietkutė ir, padedama šviesos ir garso operatoriaus, čia pat kūrė įvairių nuotaikų etiudus. Galiausiai už sienos dirbanti kostiumininkė pagelbėjo aktorei ir pro salės duris pradėjo eiti įvairūs personažai. Tereikėjo spėti juos atpažinti ir susiskaičiuoti. Tuo baigėsi pažintis su kerinčiu teatro pasauliu.
       Ši ekskursija ne tik pasivaikščiojimas slaptais teatro koridoriais, bet ir dar vienas žingsnis pažįstant įvairų profesijų pasaulį.

Vilniaus Kelių policijos valdyboje

       Kovo 27 d. 2a ir 1b klasių mokiniai vyko į Vilniaus Kelių policijos valdybą, kur dalyvavo saugaus eismo pamokėlėje.
Komisarė inspektorė Aistė Dijokaitė pasakojo apie tai, kaip kelyje turi elgtis pėstieji, dviratininkai, keleiviai. Vaikai atsakinėjo į klausimus, dalinosi patirtimi, žiūrėjo edukacinius filmukus.
       Į mokyklą grįžo su geromis emocijomis, pakartotomis eismo taisyklėmis ir dovanotais atšvaitais.

2a klasėje

       2a klasėje jau tampa gera tradicija pavasarį patiems užsiauginti vitaminų. Šiemet ne tik sodinom svogūnus, bet ir sėjom pipirnes, salotas, ožrages, bazilikus bei ridikėlius. Vaikams labai patinka ne tik ragauti savo daržoves, bet ir jas sėti bei prižiūrėti. Kiekvienas rytas prasideda nuo mūsų mini daržo. 

Iš ko susideda teatras?

       Kovo 2-ąją dieną 3-ios ir 4-os klasių mokinukai lankėsi Vilniaus mažajame teatre. Teatralizuota ekskursija prasidėjo jau lauke, kur mokiniai sužinojo Mažojo teatro istoriją. Vėliau kelionė persikėlė į teatro vidų. Mokiniai susipažino su aktore Ilona Kvietkute, kuri labai įdomiai pasakojo apie tai, nuo ko prasideda spektaklis, kiek laiko trunka pasiruošimas spektakliui  , kiek  ir kokių žmonių dirba, kad mes galėtume pamatyti galutinį produktą – puikų spektaklį. Mokinukai matavosi teatro aktorių kostiumus, laikė rankose rekvizitus, lankėsi grimo kambariuose. Galiausiai patekę į žiūrovų salę sužinojo, kokių gudrybių imasi garso režisierius ir apšvietimo operatorius, kad spektaklio metu kartu su aktoriais būtų sukurti tikroviški vaizdai, garsai, netgi jausmai. Mokinukai patys galėjo pasijusti mažais aktoriais. Anot aktorės „teatre svarbiausias yra žiūrovas, nes tik jam visa tai kuriama“. Tačiau vaikams svarbiausias  yra aktorius.

       Edukacinės pamokėlės metu sužinojo, kad be aktoriaus scenoje dar svarbūs ir kiti teatre dirbantys žmonės, nes jie visi drauge sukuria personažus, kurie užburia žiūrovus.