Išvyka į Rumšiškes

       Vieną dieną mokslo metų baigimo proga kartu su klase važiavome į Rumšiškes.
       Kelionė truko ilgai, net valandą su trupučiu. Tačiau galų gale atvažiavome. Kadangi buvome išalkę, autobuse pavalgėme sumuštinių ir iškeliavome. Kol nusigavome iki reikiamos vietos, teko lipti stačiais kalnais. Pagaliau priėjome nedidelę trobelę, kur mus pasitiko maloni moteris. Ji mums papasakojo, kad anksčiau žmonės eidami į trobą negalėjo užlipti ant slenksčio, nes po juo gyvena geroji namų dvasia  ir būtinai turėjo jį peržengti tik dešine koja. Nes slenkstis skiria du pasaulius – vidinį (namų) ir išorinį.   (Kamilė Ališauskaitė, 3 A klasė)
       Peržengę slenkstį dešine koja įėjome į vidų. Lubos buvo žemos. Visi susėdome prie stalo. Mums pasakojo, kad kai namas jau yra pastatytas, tai į jį iš pradžių įneša stalą ir pastato būtinai šviesiausiame kampe. Garbingiausia vieta prie stalo buvo skiriama šeimos galvai – tėvui. (Marija Šutaitė, 4 klasė)
       Mums pasakė, kad vaikas,  paaugęs ir pasiekęs stalo kampą, iškart eidavo dirbti, mokydavosi tik rudenį ir žiemą. (Danielius Šeštakauskas, 4 klasė)
       Moteris papasakojo, kaip anksčiau gerbė stalą. Paskui ji davė mums pasivaišinti namine duona su sviestu, grikių koše, obuolio skiltele ir sausainiais su mėtų arbata. Visa tai buvo naminis maistas, todėl buvo labai skanus. Dar mums buvo užduota ir pora darbelių. Pirmiausia mes turėjome išlukštenti pupeles. Tada nuo plunksnų nuimti pūkus (plėšyti plunksnas), kad pagalvės būtų minkštos. Aišku, kaip galima buvo apsieiti be mįslių, kur ir mokytojos turėjo padėti. Veiklos buvo ir lauke. Mes traukėm virvę, kai kurie vaikščiojo ir ant kojūkų.
       Kai grįžom, visi džiaugėsi šita kelione. Kai kurie to gal ir neparodė, nes buvo labai pavargę. (Greta Valuckytė,  3 a klasė)